Geštalto principai

Iliustracijos autorė: Eleana Gkogka

Marina Romaniuta, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos absolventė, rašydama baigiamąjį darbą, apibendrino šaltinius apie geštalto principus. Šis baigiamasis darbas tapo šio straipsnio pagrindu.

Kas yra „geštaltas“?

Geštalto principai – tai teorijos, analizuojančios pilkąsias mūsų žvilgsnio sritis. Iš esmės jais pagrįstos dauguma pagrindinių dizaino taisyklių. Šie principai paaiškina, kaip galima pakeisti tai, kaip žmonės suvokia vizualius objektus, keičiant jų išdėstymą, perspektyvas, matmenis ir t. t. „Geštaltas“ iš tiesų nėra kokio žmogaus pavardė, tai vokiečių kalbos žodis, reiškiantis pavidalą, formą, figūrą. XX amžiaus pradžioje taip buvo pavadintas psichologinis judėjimas, kuriam vykstant atsirado geštalto principai.

Skaitykite visą įrašą

Dizaino tendencijos arba kodėl mes pamirštame klientą

Dažną dizainerį nuolat ar bent periodiškai kankina vienas simptomas – dirbdamas prie naujo projekto jis labai greitai pamiršta savo sistemų naudotojus ir nubėga paskui naujausių UI trendų sijonus. Vos pakėlęs galvą nuo ekrano jis pasijunta nejaukiai – aplink visi tik ir skundžiasi, kad jo kuriama sistema nepatogi ar neaiški, džiaugsmingai baksnoja pirštu rodydami trūkumus, siūlo savo idėjas, ką ir kaip reikėtų padaryti, ir, vaje, rekomenduoja šį bei tą paspalvinti, kad jiems būtų gražiau.

Bet mes, dizaineriai, žinome, ko reikia paprastam žmogui! Apie tai labai daug skaitėme! Galbūt todėl, vengdamas nejaukios konfrontacijos su savo sistemos naudotojais, dažnas dizaineris pasisemti išminties ir vėl neria į interneto platybes. Skaitykite visą įrašą

#64 Penktadienio ekspreso su Pauliumi Neverdausku

Keletas žodžių apie save?

pauliusnGaumina, analitikų skyriaus vadovas
Kontaktai: paulius@gaumina.lt

Aš esu UX‘eris be photoshopo. Tokia keista mano profesija ir kasdienybė. Man pačiam kartais keista, kodėl taip gavosi, kodėl nenuėjau grafinio dizaino, estetikos, turinio kūrimo ar panašiu keliu, o esu ten kur dabar esu. Šis mano kelias buvo ilgas, nes savo karjeros pradžioje mėčiausi tarp IT, reklamos, pardavėjo, projektų vadovo ir dar belenkiek specializacijų.

Nėra Lietuvoje žmogaus, kuris nebūtų apsilankęs tinklapyje, prie kurio aš nebuvau prikišęs nagų. Ir man prireikė 15 metų šitame biznyje, kad nuoširdžiai galėčiau save vadinti „naudotojo advokatu“. Skaitykite visą įrašą

#63 Penktadienio ekspreso su Povilu Pečkaičiu

Keletas žodžių apie save?

Behance: TheProjekt
LinkedIn: Povilas Pečkaitis
Dribbble: teamprojekt
Twitter: @perpetuum1

„Pikselių stumdytojas“, bereikalingų klausimų uždavėjas ir, kaip sako kolegos,  „tas, kur amžinai su savo naujoviškom nesamonėm“. Esu Povilas Pečkaitis, naudotojų patyrimų kūrėjas ir grafikos dizaineris. Padedu žmonėms ir kompanijoms susibendrauti su kasdien mus supančiais stiklo gabalais. Mano moto: kaizen, bėgimo bateliai ir judėjimas į prekį. Skaitykite visą įrašą

#58 Penktadienio ekspreso su Donatu Vainilaičiu

Keletas žodžių apie save?

DonatasVLaisvai samdomas dizaineris
Portfolio: www.lazyfuture.com
Linkedin: https://de.linkedin.com/in/donatasv

Iš karto tiesą pasakysiu – dirbti nemėgstu. Dažniausiai į kontorą ar susitikimus su šypsena neinu. Nemėgstu, kai mano telefonas skamba darbiniais klausimais ankstų rytą. Taip pat nemėgstu, kai darbe reikia „sėdėti“ iki 18.00 val., nes taip visi daro. Dar nemėgstu, kai manęs prašo padidinti logotipą ar „šiek tiek pažaisti“ su spalvomis.
Skaitykite visą įrašą

Nauja dizaino kryptis Lietuvoje: interviu su Dovile Gaižauskiene ir Tauru Stalnioniu

Vis didėjanti įvairovė tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų dizaino programų keičia dizaino edukaciją. Visuomenė, politikos bei ekonomikos sektorius aiškiau supranta bei patiria jos integracijos į inovacijų sistemą teikiamą naudą. Galima manyti, kad įgyvendinant Lietuvos pažangos strategiją įvairių kūrybinių industrijų specialistų, o taip pat dizainerių poreikis tik didės, todėl dizaino edukacijos uždavinys yra išsigryninti veiklas ir galimybes bei aktyviai ruoštis artėjantiems iššūkiams.

Apie vykstančius pokyčius bei dizaino specialybių ateitį šiandien kalbamės su Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto dėstytoja Dovile Gaižauskiene ir dizaineriu Tauru Stalnioniu.

Skaitykite visą įrašą

Poreikių diferenciacija dizaine

Peržiūrint Dieter Rams dizaino darbus, akys užkliuvo už „Braun Hifi Atelier” sistemos nuotolinio valdymo pulto. Produktas pasaulį išvydo dar 1979 metais, tad nėra kažkas labai naujo. Tad kodėl užkliuvo?

Braun Hifi Atelier remote
Dieter Rams, Peter Hartwein, Braun Hifi Atelier sistemos nuotolinio valdymo pultas, 1979.
Skaitykite visą įrašą

Nuomonė. Žmonės kuriantys dizainą, naudotojo patirtys ir tai, kas svarbu dizaino procese.

Parašyti šį įrašą paskatino Vytauto publikuotas straipsnis „Copy with pride. Arba kodėl reikia mokytis iš užsienio.”. Pirmine forma tai buvo komentaras, tačiau kiek pagalvojęs, nusprendžiau, kad jis turi prasmės ir kaip atskiras įrašas. Nors su daugeliu Vytauto straipsnyje išsakytų minčių aš sutinku, tačiau labiausiai man užkliuvo straipsnio pabaigoje sudėliotos priežastys, lemiančios skurdžius sprendimus lietuviškos el. parduotuvių naudotojo sąsajose. Ypač priežastis Nr. 4 – „UX srityje dirba permažai moterų”. Tad apie viską nuo pradžių. Skaitykite visą įrašą

Trumpai apie tikslines grupes

First National City Bank (dabar – „Citibank”) septintajame dešimtmetyje testavo ankstyvas ATM, mums žinomo tiesiog kaip bankomato, versijas. Anot eksperimento nuorašo, parinkta tikslinė grupė (angl. focus group) teigė:

„Atrodo, kad vieninteliai žmonės, kurie naudos šį prietaisą, bus keletas prostitučių ir lošėjų, kurie vengia tiesioginio kontakto su žmonėmis atlikdami pinigines operacijas”.

ATM

„Citibank” ignoravo šią tikslinės grupės išvadą, o bankomatai, vėliau, tapo mūsų kasdieninio gyvenimo dalimi.