Parašyti šį įrašą paskatino Vytauto publikuotas straipsnis „Copy with pride. Arba kodėl reikia mokytis iš užsienio.”. Pirmine forma tai buvo komentaras, tačiau kiek pagalvojęs, nusprendžiau, kad jis turi prasmės ir kaip atskiras įrašas. Nors su daugeliu Vytauto straipsnyje išsakytų minčių aš sutinku, tačiau labiausiai man užkliuvo straipsnio pabaigoje sudėliotos priežastys, lemiančios skurdžius sprendimus lietuviškos el. parduotuvių naudotojo sąsajose. Ypač priežastis Nr. 4 – „UX srityje dirba permažai moterų”. Tad apie viską nuo pradžių.
Punktas nr.4 yra provokacija ir savotiška klišė Juk kaip ir galim sutikti, kad didžioji dalis drabužių pirkėjų yra moterys, tačiau, didžiąja dalimi, juos kuriantys dizaineriai yra vyrai, arba automobilių pramonė, arba tas pats Apple. John Ive – vyras, tačiau tai nėra kliūtis kurti produktus, kuriuos mielai renkasi ir moterys.
Estetika dizaine.
Visų pirma, dizainas arba tas pats User Experience’as yra 98% sveiko proto ir likę 2% estetikos, empatijos, geidžiamumo, etc. Čia natūraliai galime daryti išvadą, kad sveikas protas nepriklauso nuo lyties. Dizainas yra elementarus problemos sprendimas su papildomu estetikos, etc. sluoksniu, o šių dalykų sintezė ir yra tai, ką mes vadiname geru UX arba kaip man paprasčiau – geru dizainu.
Kad estetika nėra toks svarbus faktorius naudotojų patirtyje (User Experience) galiu iliustruoti labai paprastu pavyzdžiu:
Lietuvių e-shopai bišk užkniso. Jau 2 kartą prekės negaunu trečia savaitė ir apie prekės nebuvimą nesiteikiama pranešt. Fuck you Batimex!
— Adomas (@adomas_s) January 17, 2013
Tai yra LT, ir ne tik, el. komercijos klasika. Kol bus suvokiama, kad sąlyčio taškai tarp pirkėjo ir tavo e-verslo, didžiausia dalimi, yra naršyklėje matoma naudotojo sąsaja ir/ar jos estetinė pusė, tol UX sąvoką galime padėti į šoną.
Susidūręs su problemomis, panašiomis į paminėtą aukščiau, pirkėjas pamirš kokia graži tavo el. parduotuvės sąsaja, informacinė architektūra, kokia ji patogi naudoti ar pan. Galvoje jam kirbės tik viena – gaidžiai, nepristatė prekės…!
Dar vienas pavyzdys: http://www.pearl.de
Pearl.de el. parduotuvės sąsaja
Su estetika čia taip pat nelabai, tačiau jei paklaustumėte, kokia jų praeitų metų apyvarta, atsakyčiau – beveik 1 milijardas litų. Nesiplėsiu kur jų stiprybės, tačiau šią pastraipą baigsiu tik tuo: UX is not UI.
Nespėliok – testuok.
Prie įvardintų esminių momentų į kuriuos reiktų atkreipti dėmesį kopijuojant, papildyčiau dar ir tokiu dalyku – A/B testavimai. Paimkime, kad ir Amazon.com, kur, matyt, vyksta daugiau multivariantų testų nei visame lietuviškame e-commerce’e kartu sudėjus. Taigi, tai ką tu šiandien matai savo naršyklėje, atsivertęs amazon.com, rytoj (reliatyvu) gali dingti kaip nepasiteisinęs sprendimas ir aklai kopijuodamas gali pasirinkti tikrai ne patį geriausią sprendimą (nors, gal, geresnį nei sugalvojai pats).
Aišku, egzistuoja aibės klasikinių e-commerce’o pattern’ų su kuriais neprašausi pro šalį kopijuodamas, tačiau bene svarbiausias dalykas, kurį paminėsiu visoje šioje rašliavoje – žinok kas yra tavo pirkėjas, žinok kam tu darai vieną ar kitą funkcionalumą. Ir ne spėliok, o testuok.
Poreikiai bei tikslai
Kiekvienas pirkėjas turi tam tikrų lūkesčių bei tikslų, kuriuos nori pasiekti atėjęs į tavo el. parduotuvę ar besinaudojantis kitu el. produktu. Kaip tuos poreikius patenkinti? Tai nėra kažkoks „Rocket science”. Stebėk ką porina moteris apsipirkinėjanti el. parduotuvėje, kas jai svarbu? Nori didesnių drabužio fotografijų? Nori, kad matytųsi kaip drabužis atrodo „ant žmogaus”? Aha, nori iš arčiau pažiūrėti į medžiagą iš kurios drabužis pasiūtas… ir t.t. Suteik galimybę savo pirkėjui patenkinti tuos poreikius ir jis tau atsidėkos.
Terpių analogija
Dar vienas dalykas, kurį mes dažnai pamirštame – online/offline’e analogija. Kaip mes perkame, tarkime, batus paprastoje parduotuvėje? Renkamės prekę iš vitrinos, žiūrime iš kokios medžiagos ji pagaminta, matuojamės, klausiame ar galėsime grąžinti prekę jei dėl kažkokių priežasčių ji mums netiks grįžus namo ir t.t. Terpė nieko nekeičia tuo aspektu, visa tai yra identiška ir el. erdvėje. Mūsų poreikiai yra lygiai tokie patys. Skiriasi tik priemonės kuriomis mes tuos poreikius galime patenkinti.
Ir pabaigai, neklausk savo pirkėjo ko jis nori, tačiau įsiklausyk ką jis sako, o svarbiausia – stebėk kaip jis elgiasi.