Dizaino sistemos: Nauda ir trūkumai

Duolingo Design System 1.0 by Jack Morgan

Goda Kindurytė, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos absolventė, rašydama baigiamąjį darbą, apibendrino šaltinius apie dizaino sistemas ir atliko 4 interviu su ekspertais: Eriku Mališausku („Monetha“), Mantu Milkintu („NFQ Technologies“), Mykolu Puodžiūnu („Tesonet“), bei Dovydu Vyštartu („Wix“). Šis baigiamasis darbas tapo šios straipsnių serijos pagrindu.

Alla Kholmatova knygoje rašo: „Pastaraisiais metais interneto dizaineriai pradėjo taikyti labiau modulinę, šablonais (angl. patterns) pagrįstą dizaino praktiką. Tam yra gera priežastis – mes prašome sukurti daugiau produktų, skirtų daugiau įrenginių, <…> nei kada nors anksčiau. Dėl to mes pradėjome skaidyti mūsų sąsajas į nedidelius, daugkartinio naudojimo šablonus ir pradėjome naudoti tuos šablonus, kurdami produktus, funkcijas ir sąsajas greičiau nei bet kada anksčiau.“

Matome, jog dizaino sistemų paklausa ir populiarumas sparčiai auga, kadangi spartėja patys procesai, daugėja užsakymų ir tikimasi daugiau iš kūrėjų komandos. Taip pat, dėl didėjančios dizainerių apkrovos reikia taupyti resursus ir užsitikrinti tikslią bei aiškią darbo eigą.

Drew Loomer iš „project202“ aiškiai įvardinta dizainos sistemos naudą: „Jos padeda sutaupyti laiko ir pinigų. Vien pašalinus kodų dubliavimą, daugiau nei 20 proc. kūrėjo laiko gali būti atgauta. 100 kūrėjų komandoje tai reiškia, jog gali būti uždirbta net apie 2 mln. JAV dolerių per metus daugiau. Taip pat yra žymiai sutaupoma laiko, praleisto dizainui, jau nekalbant apie didžiulę naudą pinigais, turint nuoseklią patirtį visose vartotojo sąlyčio taškuose. Trumpai tariant, jos yra tvirtos investicijos ir puikus būdas vizualiai sujungti skirtingus produktus.“

Taigi laiko taupymas yra itin aiški, konkreti nauda, taip pat suteikianti galimybę netik sutaupyti, bet ir papildomai uždirbti. Iš pirmo žvilgsnio nauda neatrodo stulbinanti, kai pradedama kalbėti konkrečiai, tačiau produkto kūrime, žiūrint į ateitį, tai atneša tikrai nepaprastą naudą.

Dizainerė Katarina Medic aprašo bendrą situaciją šiuo metu programinės įrangos ir kt. produktų kūrime: „Didelės pasaulinės organizacijos dizaino valdymas yra sunkus. Komandos dabar susideda iš skirtingų žmonių, turinčių skirtingus įgūdžius. Jie bendradarbiauja iš skirtingų vietovių daugelyje projektų arba nuotoliniu būdu dirba tame pačiame projekte. Projektavimo metu naudojamų įrankių skaičius taip pat didėja. Tokios įmonės kaip „Sketch“, „Abstract“ ir „InVision“ nuolat kuria naujus sprendimus greitiems iteracijos ciklams palaikyti.“

Iš dizainerės K. Medic to paties rašyto straipsnio, galima išskirti konkrečiai išvardintas naudas:

Turėdami bendrą dizaino kalbą, ištekliai ir gairės įgalina komandas bendradarbiauti ir priimti geresnius sprendimus. Tai taip pat leidžia greičiau kurti ir išbandyti savo darbą.
Nuolatinio darbo mažinimas, naudojant pakartotinai naudojamus komponentus, leidžia darbuotojams sutelkti dėmesį į realių problemų sprendimą.
Turint vieną tiesos šaltinį (angl. single source of truth) – išbandytų komponentų ir šablonų biblioteką – pagerinamas jūsų produktų nuoseklumas, patirtis ir prieinamumas.
Dizaino sistemos sukūrimas gali padėti sukurti ar sustiprinti dizaino bendruomenę organizacijoje.

Tačiau K. Medic taip pat rašo, jog dizaino sistemos nėra tobulos, jos auga kartu su verslu, tobulinant, puoselėjant tiek produktą, tiek dizaino sistemą. Tai yra nuolatinis ir tobulinamas procesas, taigi pačiai dizaino sistemai kurti ir palaikyti reikia laiko ir nuolatinės priežiūros, tačiau tai visiškai atsiperka.

Dizaino sistemos naudojimas, pagal knygos „Why Build a Design System?“ autorius Treder ir Cao, padeda išvengti chaoso, neefektyvumo, nesusikalbėjimo tarp kūrybinės komandos narių. Jie taip pat pabrėžia labai panašias pagrindines dizaino sistemos naudas: padidėjęs darbo ir vystymo greitis, padidėjusi produktų vertė, geresnis bendradarbiavimas ir dalijimasis žiniomis, resursų ir lėšų taupymas.

Kokia jų nauda?

Ekspertai iš Lietuvos taip pat buvo paklausti apie dizaino sistemų naudą:

Pagrindinės priežastys bei atvejai, dėl kurių yra taikomas dizaino sistemos, yra produkto plėtra ir didėjimas, dizaino nuoseklumas, galimybė greičiau sukurti veikiantį prototipą, pagerinti naudotojų patyrimą ir pritaikyti produktą naudotojams su negalia. Su dizaino sistema viską užtenka sukurti tik vieną kartą ir taip sutaupyti daugybę laiko bei darbo sąnaudų.

Išskirsčiau 3 pagrindines dizaino sistemų naudas:

Nuoseklumas – kuriant produktus naudojant dizaino sistemas, naudotojų patyrimas tampa daug kartų nuoseklesnis, lengviau įsisavinimas. Produktas turi aiškiai apibrėžtus elementus, pasikartojantį išdėstymą, struktūrą.

Kolaboracija – kuriant sėkmingas dizaino sistemas įsitraukia ne tik produkto dizaineriai, tačiau ir programuotojai.

Laikas – dizaino sistemos taupo tiek dizainerių, tiek programuotojų laiką, kuris yra labai svarbus kiekvienai kompanijai ir padeda greičiau, tačiau ir kokybiškiau įgyvendinti projektą.

– Dovydas Vyštartas

Dizaino sistemos įtraukia visus žmones. Visi žmonės sėdintys prie stalo, kurie yra atsakingi už projektą, ne klientai, ir jie žino, kur koks elementas yra, apie kurį elementą kalbama. Tai čia pirmas dalykas. Pavyzdžiui, dažnai būna, kad developeris pradės šnekėti apie vieną elementą, o dizaineris gali suprasti visai ką kita. Čia irgi buvo neseniai su failais, kai darėme projektą ir patys failai užvadinti tikrai keistai ir sunkiai suprantamai. Vienas iOs, o kitas androidinis, nors abu tinkami ir tam, ir tam. Ta prasme, daug laiko sugaištama dėl nesusipratimų, ko būtent reikia. Tu nusiunti vieną dalyką, o pasirodo, kad reikia kito. Vėl taisai ir vėl taisai… Tiesiog tam išeikvojamas laikas veltui, ką labai gaila daryti.

Antras dalykas – yra dalykų pernaudojimas. Pavyzdžiui, tu turi penkis puslapius ir jie visi suskirstyti į dizaino sistemų komponentus, tai šeštojo puslapio kūrimui, tu gali pernaudoti, pavyzdžiui, 80 proc. elementų, o jeigu reikia dar procentų, tai galima pamodifikuoti jau esamus ir tiesiog juos kišti, grūsti ir testuoti, ir jeigu dizaino sistema sutvarkyta dizaine tiek iš dizaino, tiek iš front end’o pusės t.y. iš developerių, tai jie gali irgi tiesiog paimti kodą, jį kopijuoti ir viskas vyksta penkis kartus greičiau. Čia jau priklauso, kiek tu smulkmeniškai žiūri į dizaino sistemą.

Laiko taupymas, efektyvumas, komunikacija… Nors laiko taupymas yra pats pagrindinis dalykas. O kas nemėgsta taupyt laiko? Perdarinėti tą patį per tą patį niekam nepatinka. (O, pavyzdžiui, galima išvengti klaidų, kai vyksta chaosas tarp dizainerių?) Taip, vėlgi kas ateina iš to paties brand’o imidžo, kai, tarkime, puslapis neturi pastovios consistent visual language t.y. vieningos vizualinės kalbos, jeigu, pavyzdžiui, eini iš vieno puslapio į kitą ir matai neatitikmenis. Vienas puslapis lyg ir juodas, o kitas jau rožinis ir labiau mergaitiškas, vartotojams iš karto kyla nepatiklumas tokiais puslapiais. Išlaikant pastovumą, kyla prekės įvaizdis. Tai susideda ir viskas lengviau vyksta. Dar turiu prezentaciją šia tema, ten irgi parašyta: greitas naujų prototipų kūrimas, lengvai išlaikomas vientisumas, bendri tikslai ir vizija, komanda kalba viena kalba. Ir nepaminėjau, jog bendri tikslai ir vizija, tai irgi labai svarbu, kad visi suprastų, kuria linkme einame, jeigu neiškomunikuojama tarp visos komandos taip pat, vienas gali suprasti šiek tiek kitaip ir iš to vėl gali kilti problemų, gali tekti perdarinėt ir t.t. Taip pat dizaino sistemos turi savo kainą, jas nėra lengva išvystyti, tai reikalauja daug laiko, reikia jas palaikyti, reikia resursų. Prie jų reikia sėdėti. Visą laiką turi skaičiuoti ar tau apsimoka jas pradėti kurti.
– Mantas Milkintas

Dizaino sistemos aktualios dideliems produktams, prie kurių dizaino dirba daugiau nei 1 žmogus.

Vientisumas, kurį žymiai lengviau išlaikyti didelėse komandose, greitesnis darbas dizaineriams, geresnis usability naudotojams.
– Erikas Mališauskas

Dizaino sistemos puikiai tinka didesnio masto projektuose. Jei reikia sukalti single-page web’ą ar paprastą trijų screen’ų apps’ą – dizaino sistemos, ko gero, neprireiks.

Taupo laiką, padeda išlaikyti vientisumą, guide’ina, kuriant naujas produkto šakas.
– Mykolas Puodžiūnas

Taigi, galime pastebėti, jog tiek ekspertai, tiek informacija surinkta iš šaltinių byloja apie tas pačias aiškias ir konkrečias dizaino sistemos naudas, nepaisant to, kad pačią dizaino sistemą sukurti nuo nulio, reikalauja laiko, tačiau ji absoliučiai atsiperka, žvelgiant į laiko perspektyvą.

Kokie trūkumai?

Yra aišku, jog dizaino sistema turi nemažai privalumų, tačiau, kokie galimi jos trūkumai?

Vienintelis trūkumas kurį galėčiau paminėti, tai, kad kartais produkto vystymo komandai tenka priimti ne pačius geriausius sprendimus vien dėl pačios dizaino sistemos limitacijos. Kartais mes pamirštame, jog dizaino sistema mums turėtų padėti kurti produktus, o ne limituoti ir varžyti. Dizaino sistemų kūrimas yra nesibaigiantis procesas, tad mes neturėtume savęs varžyti ir riboti tik tais elementais, kurie yra jau sukurti ir apibrėžti sistemoje.
– Dovydas Vyštartas

Laikas-pinigai. Tu turi pasiskaičiuoti ar tavo investuotas laikas visgi tau duos naudą, nes jeigu tau reikia sukurti tris, keturis, penkis puslapius, tai gal tų dizaino sistemų nereikia.

Antras dalykas, dizaino sistemos gali būti įvairiai lanksčios.Teko skaityti apie „Airbnb“ ir „TED“ dizaino sistemų prezentacijas, tai „TED“ turi labai lanksčias dizaino sistemas palyginus su „Airbnb“, nes pas juos viskas taip strict, turi praeiti nemažai hierarchinių leidimų, kad galėtum pridėti kažką naujo į visą jų biblioteką, nes dažniausiai jie jau turi atsakymą tam skyriui, kuriam tu nori sukurti, bet jeigu tikrai nėra sprendimo, kurio tau reikia, tada duodi užklausą, kad „Hey, mes tokio neturime!“, eini pas žmones, kurie atsakingi už tą dizaino sistemą. Jeigu jie approvina (angl.patvirtinti), tada gali kurti ir mes tai galėsime naudoti. Kažkas tokio. O pas „TED“ yra viskas pakankamai lengviau, pati dokumentacija yra lankstesnė. Jei neturi kažkokio komponento dizaino sistemoje, niekas perdaug tavęs nespaudžia, tu gali pats jį pasikurti, kad spręstum tiesioginę vartotojo problemą nei, žūtbūt, bandytum pernaudoti jau esamą komponentą. Čia reikia vis dėlto žinoti ir turėti omeny, kiek tu nori išplėsti savo dizaino sistemą, kad nebūtų pernaudojama vien dėl pernaudojimo, nes kitą kartą pernaudotas komponentas tau nepadės, o pakenks.
– Mantas Milkintas

Nemanau, kad gera dizaino sistema gali turėti trūkumų. Tiesiog nemanau, kad visiškai kiekvienas brand’as privalo turėti dizaino sistemą.
– Erikas Mališauskas

Trumpuoju laikotarpiu kainuoja nemažai laiko, nes kurti sistemiškai užtrunka ilgiau nei štampuoti one-off sprendimus.
– Mykolas Puodžiūnas

„Facebook“ komentaruose Vytautas Butkus iš „Trafi“ pažymėjo dar vieną trūkumą:

Niekas neužsiminė apie vieną didžiausių trūkumų – betkokios sistemos palaikymą: resursų ir laiko paskyrimas dizaino sistemai – puoselėjimui, auginimui ir tobulinimui – sunkiausiai parduodamas racionalia verslo kalba.
– Vytautas Butkus

Kokia jų nauda?

Kokie trūkumai?

Kiti serijos straipsniai

Taip pat skaitykite: