Keletas žodžių apie save?
Dizaino studijos diz.lt vadovas
Porftfolio: diz.lt/p
Facebook: Algimantas Jočys
Google+: +AlgimantasJocys
Linkedin: https://lt.linkedin.com/in/algimantasjocys
CV: diz.lt/algis/cv-en
Baigiau VU TVM (Tarptautinio verslo mokyklą) ir… taip jau susiklostė, kad dirbu dizaineriu. Neturiu nė vieno oficialaus popierėlio, kad esu dizaineris, net jokių (formalių) kursų nesu baigęs. Klientų pripažinimu niekaip negaliu skųstis. Bet kiekvienas pripažinimo ženklas iš šalies, kaip kad šis interviu – man labai svarbus ir malonus.
Laisvalaikiu mėgstu dviračiu nuo kalno lėkt (MTB Downhill). Tai pasirodo yra gana dizaineriškas užsiėmimas (pvz. paskutinės kelionės į Slovakiją metu iš 8 žmonių kompanijos buvo 5 dizikai).
Žiemą mėgstu išvažiuot į pietryčių Aziją. Vėlgi mano darbas yra be galo dėkingas, nes be didelių problemų galiu dirbti ir būdamas kitam pasaulio gale. Ir laiko juostų skirtumas man labai patinka. Maniloj būna 13:00, kai Lietuvoje visi dar geria rytinę kavą. T.y. darbo dieną turiu 5-6 valandas ramiam darbui, be pastovių pertraukimų (emailų, SMS’ų, Skype žinučių ir t.t.).
Kaip viskas prasidėjo?
Kaip xkcd komikse rašo: „Kad būtų dramatiškiau postinkite atsitiktines smulkias naujienas su „tai prasideda…“ komentaru“. Tai va. Buvo gūdūs 97-ieji. Justiniškių daugiabučio tamsusis kambarys. Jame pirmas pentiumas su piratiniu PageMaker ir daug laisvo laiko… ir tai prasidėjo. Už visa tai aš labai dėkingas savo tėvams.
Studijų metu dirbau maketuotoju laikraščiuose. Baigiau TVM ir sumaniau dirbt pagal specialybę, per kelis mėnesius gavau tik tiesioginių pardavimų darbo pasiūlymus ir… grįžau prie maketavimo/dizaino.
Tada sekė keli metai laikraščiuose, ir freelanceriavimo pradžia. Kai jau pakankamai tvirtai pasijutau freelanceriaudamas sau pasakiau, kad į dienraščius negrįšiu niekada (per daug išprotėjęs darbo grafikas)…
15min.lt laikraščio maketas (red. Beje, nuotraukoje matomas pasakojimas apie pirmąją mūsų #ekspreso dalyvę – Modestą Načiūtę)
Ir maždaug po mėnesio gavau skambutį iš (tuo metu) niekam nežinomo keisto leidinio „15min“. Sutarėm, kad sukursiu dizainą, užkursiu techninį procesą ir toliau nebedirbsiu dienraščiuose niekada. Tai buvo bene fainiausias mano samdomas darbas ir kolektyvas.
Po 5 metų tas laikraštis tapo savaitraščiu ir vėl turėjau garbės kurti dizainą. Darbas kuriuo turbūt labiausiai didžiuojuosi iki šiol.
Prie ko šiuo metu dirbi?
Kaip tai paradoksalu bebūtų, toliau kuriu dizainą… laikraščiams. Visai neseniai sukūrėm leidinių skirtų „Maximos“ ir „Iki“ darbuotojams dizainą. Šiuo metu kuriam laikraščio „Senukų“ darbuotojams dizainą.
Visgi daugiausia dėmesio pastaruoju metu skiriu UI ir webui. Kuriam naują „Vandens parko“ webą. Ir turim dar kelis UI projektus – automobilių trackinimo sistemos UI ir Tele2 paslaugų valdymo (angl. order intake) sistemos UI.
Einamųjų darbų, deja, negaliu rodyti kol jie nėra baigti. Jei įdomu, vienas iš naujausių darbų – „Subtilitas“ interneto svetainės dizainas.
Kažkokią sunkiai paaiškinamą meilę turiu UI/UX dizainui. Galbūt dėl to, kad funkcija šitoje srity svarbesnė nei forma. Dažnai funkcionalūs daiktai būna gražūs. O kai estetika ir funkcija pradeda prieštarauti čia jau dizaineris sprendžia į kurią pusę eiti. Jei reklamoje man atrodo normali praktika rinktis estetiką, tai su GUI man atrodo vienas kelias – funkcija. Gal būt dėl to ši sritis taip patinka.
Kokia yra brangiausia išmokta pamoka?
Dabar prisimenu dvi tokias patirtis, vieną įgijau labai seniai. Darbas dienraštyje išmokė tilpt į bet kokį terminą. 22:00 laikraštis turi nukeliauti į spaustuvę. Net jei 21:45 netikėtai paaiškėja, kad atsistatydina visas ministrų kabinetas – varianto „nespėjau sumaketuoti nėra“. Padarau viską per 10 min. O tada kiek laiko lieka jau galiu tobulinti, tobulinti ir tobulinti. Čia kažkas panašaus į MVP (red. minimum viable product) dar prieš atsirandant šitam terminui.
Kita pamoka (išmokta smarkiai per vėlai) – naujo dizaino negalima tiesiog išsiųst klientui, jį būtina pristatyti gyvai visiem sprendimų priėmėjams. Taip gal susigaišta nemažai laiko važinėjimui ir susitikimams (ypač kai klientas kitam mieste). Bet, kai šitą pamoką išmokau, 90% nesusipratimų ir frustracijų dingo.
Ką palinkėtum kolegoms?
Kažkada berods Groozdo (red. dizaineris Tomas Gruzdys) saite perskaičiau moto „We don’t do crappy shit“. Nuo to laiko šito linkiu ir sau ir kitiems. Don’t do crappy shit ;)