Keletas žodžių apie save?

Portfolio: gdaitis.com
El. paštas: v@gdaitis.com
LinkedIn: Vytautas Gudaitis
Github: gdaitis
Twitter: @gdaitis
Instagram: gdaitis
Spotify: Vytautas Gudaitis

Esu Vytautas Gudaitis, šiuo metu studijuoju Suomijoje, Aalto University, „International Design Business Management“ programoje. Iki šiol esu dirbęs įvairiuose projektuose, pradedant Ugandos mažamečių vaikų mokyklų problemų sprendimu kartu su UNICEF, baigiant didelių korporacijų komunikacijos ir prekių ženklų plėtojimu Suomijoje. Taip pat jau ilgą laiką dirbu mobilių aplikacijų ir tiklalapių naudotojų sąsajų programuotoju.

Laisvalaikiu stengiuosi pažinti absoliučiai su mano patirtimi nesusijusias erdves, knygas, žmones ar garsus. Iš praeities žinau, jog įkvėpimas nėra kažkoks mistinis momentas, magiškai suteikiantis naujų idėjų; man tai labiau sugebėjimas sujungti tas naujas patirtis į vieną tašką, suteikiantį naują perspektyvą, gelbėjančią išspręsti problemą priešaky. Kuomet išmokta dizaino teorija ar atsitiktinis pokalbis su mergina autobuse padeda išspręsti internetinio puslapio objektų architektūros klaidas, jausmas gana geras. Ai, ir dar vakarėliai su senais draugais Kaune. Jausmas su jais irgi labai geras.

Kaip viskas prasidėjo?

Su dizainu susipažinau savo pirmajame darbe, kur dirbau iOS mobiliųjų aplikacijų programuotoju. Kadangi teko nemažai dirbti su naudotojo sąsajomis ir jų planavimu, dažniausiai dirbdavome komandoje su grafikos dizaineriu. Požiūrių ir mąstymo tipų skirtumai tarp mūsų mane kartu be galo glumino ir domino, taip pat supratau, jog dizainas nėra tik grafika.

Pradėjau daugiau bendrauti su dizaineriais, skaityti su dizainu ir naudotojų patyrimu susijusią literatūrą. Šis susidomėjimas vedė prie to, jog baigęs bakalauro studijas nusprendžiau įstoti į tarpdisciplininę dizaino vadybos magistro programą Suomijoje.

Pačią programą sudaro 50 žmonių, iš kurių trečdalis yra dizaineriai, trečdalis – verslo mokyklos išsilavinimą turintys žmonės, ir trečdalis – inžinieriai ar IT specialistai; taip pat pusė mūsų yra ne suomiai, o studentai, atkeliavę iš viso pasaulio. Kadangi toks studijų modelis yra gana naujas, verslo ar inžinerijos disciplinų studentams įstoti į programą nėra sudėtinga, tačiau tarp dizaino studentų vyksta didelis atrankos konkursas. Taip yra dėl to, kad būtent pastarieji labiausiai jaučia didelę verslo ir prototipavimo žinių stoką, tad į programą pakliūna tik savo motyvaciją gerai įrodę ir puikius portfolio turintys dizaineriai. Studijų metu susipažinau su universaliais dizaino metodais, vartotojų poreikių analize, antropologiniais tyrimo būdais, paslaugų ir produktų dizainu, verslo modelių kūrimu, dizaino strategija. Tiesa, pati programa yra gana plati, tad ir kitam žmogui keliais žodžiais paaiškinti jos turinį yra šiek tiek sudėtinga, o dėl jauno tarpdisciplininių dizaino studijų amžiaus akademijoje retas darbdavys iš anksto supranta, kokia yra jų nešama nauda. Kitavertus, nemažai programą baigusių absolventų įsidarbina konsultacinėse verslo ar dizaino agentūrose (tokiose kaip „Fjord“, „Accenture“, „EY“ ir pan.), kuomet kita dalis tiesiog dirba tose pačiose srityse, iš kurių ir atėjo, dažnai pakildami karjeros laiptais į labiau strateginio mąstymo reikalaujančias roles.

Būtent šių studijų metu mūsų studentų tarpdisciplininė komanda (2 dizaineriai, 2 vadybininkai, 2 inžinieriai ir 2 antropologai) gavo progą dirbti su UNICEF, sprendžiant Ugandos mažamečių vaikų mokyklų vandens, sanitarijos ir higienos problemas, kuomet taikydami dizaino metodus ir darydami vartotojų analizę penkias savaites praleidome šiaurės Ugandoje. Būtent ten praktikoje supratau ekosistemų ir „Systems Thinking“ konceptų svarbą, apie kuriuos pastaraisiais metais labai daug šneka visas dizaino pasaulis. Projekto rezultatas – sėkmingai pritaikytas verslo modelis, įtraukiantis ne tik mokyklas, bet ir vietos bendruomenes, savivaldybes ir mažuosius ar vidutinius verslus. Šį modelį patvirtino UNICEF ir šiais metais perėmė jo kontrolę, su tikslu jį pirmą kartą išbandyti pilotiniuose regionuose.

Prie ko šiuo metu dirbi?

Šiuo metu pradėjau dirbti ties savo magistrinio darbo projektu, susijusiu su populiarių nepriklausomų muzikos atlikėjų (tokių kaip Macklemore, Deadmau5, Major Lazer ir dar keletu) sėkme ir poveikiu visuomenei.

Savo tyrimą grindžiu akademijoje gana garsaus Douglaso Holto kultūrinio prekės ženklo vystymo teorija, paremta kultūrinių konfliktų stebėjimu ir telkiantis įkvėpimo iš esančių subkultūrų ir socialinių judėjimų (Douglas Holt, 2010, Cultural Strategy; Oxford University Press), o atliktos analizės išvadas naudosiu naujo produkto vystyme, pasitaikant tuos pačius anksčiau minėtus dizaino metodus.

Kokia yra brangiausiai išmokta pamoka?

Dizainas nėra grafikos, architektūros ar dailės įgūdžiai. Tai – mąstysenos tipas, kurį galima pritaikyti bet kokioje profesijoje. Naujus įgūdžius išmokti nėra taip sunku, kaip sugebėti dirbti tarpdisciplininėje komandoje. Kalbant labai suprimityvintais stereotipais, inžinieriai tragiškai bijo neapibrėžtumų, verslo žmonės visada teikia prioritetą kaštų optimizavimui ir trumpalaikei finansinei naudai, o dizaineriai – sunkai sugeba priimti sprendimą, kada tam ateina laikas. Perskaityti knygą apie efektyvų komandos darbą neužtenka, situacijas reikia išgyventi realiu laiku, stengiantis atsikratyti išanktinių prielaidų bagažo, o tai nėra malonus procesas, tad belieka sunkiai dirbti ir dažnai laikyti liežuvį už dantų.

Ką palinkėtum kolegoms?

Linkiu pastebėjus problemą galvoti apie galimus jos sprendimo variantus, apart elementaraus problemos fakto konstatavimo. Pikti įrašai Facebook gal ir susirenka daug like’ų, tačiau ciniku būti yra lengviausias kelias.