Keletas žodžių apie save?
IGT, Vyriausiasis naudotojų patyrimų ir naudotojo sąsajų dizaineris, blogeris, programėlių ir produktų kūrėjas
Portfolio: vaexperience.com (vyksta tvarkymai)
Facebook: Vytautas Alech
Twitter: @vytautas_a
LinkedIn: Vytautas Alechnavičius
Save apibūdinčiau kaip produkto problemų sprendėją, kuriam nauji įspūdžiai, galimybė mokytis ir augti yra vieni svarbiausių dalykų. Esu moksliukas ir sportininkas, tad mano pasaulis padalintas į dvi dalis: darbas ofise – internetinių žaidimų srity, o laisvalaikiu esu pasimetęs tarp bėgiojimo kažkur miškuose ir kovojimo su meškom kalnuose (juokiauju). Taip pat dirbu prie sporto edukologijos, rungtynių ir panašių produktų kūrimo.
Kai sprendžiu problemas prie įvairių programėlių ir svetainių, stengiuosi įkvėpimo semtis iš gyvenimiškų pavyzdžių, tikrų potyrių ir tai ką pavyksta atrasti internete atitinkama tema. Vadovaujantis šiuo metodu, galutiniai produktai turi daugiau autentiškumo, nes standartiniai sprendimai pasisemti iš Dribbble ir pan. būna per daug šabloniški. Sutinku daug profesionalų, kurie teikia prioritetą produkto išvaizdai, bet iš savo patirties galiu pasakyti, jog grožis – per daug subjektyvus dalykas. Dėl to esu linkęs pirma spręsti techninę problemos pusę ir jei viskas veikia puikiai – galime tobulinti estetinę produkto dalį.
Kaip viskas prasidėjo?
Tiesą sakant, viskas prasidėjo nuo kompiuterinių žaidimų. Mano moksliukiška priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų davė impulsą užsimegzti svaiginančiai patyrimo aistrai, kurią sukuria tokie žaidimai kaip World of Warcraft ir Lineage II. Šie žaidimai padėjo man suprasti jog kompiuterinių žaidimų pramonė yra labai stipriai išsivysčiusi, padėjo susivokti, kuria kryptimi ji toliau plėtojasi. Aistra žaidimams kartu su mano kūrybine puse, bei išsilavinimu medijos gamybos srityje, suformavo analitiškai mąstančio menininko mentalitetą.
Dar 2005 metais, pamenu, skaičiau straipsnį, kurio pavadinimas buvo kažkas panašaus į „Vykime į Vilnių ir būkime web dizaineriais“ (angl. ‘Let’s head to Vilnius and be web designers’). Tai buvo pati pirma mano akistata su kažkieno kito pastangomis užsidirbti būnant gyku. Būtent šis straipsnis įkvėpė mane pasirinkti atitinkamą studijų programą (kurioje aš pradėjau domėtis UX sritimi) bei karjeros plėtojimo galimybes skirtingose Europos šalyse. Manau, jog šio straipsnio autorių galėtume vadinti mano pirmuoju mentoriumi.
Toliau sekė jaudinanti kelionė ir įvairūs potyriai: galybė mokymosi, laisvai samdomo darbuotojo užsakymai ir verslumo išbandymai.
Prie ko šiuo metu dirbi?
Šiuo metu dirbu azartinių kompiuterinių žaidimų industrijoje, kopiu karjeros laiptais Londone, Jungtinėje Karalystėje.
Esu mažos komandos dalis, kuri atsakinga už skaitmeninius produktus ir internetines svetaines. Dirbame su įvairiomis žaidimų kategorijomis: sporto lažybomis, loterijomis, internetiniais kazino ir kitais žaidimais. Galutinis produktas, žinoma, turi atitikti standartus ir atrodyti patikimai bei skatinti žaidėjų lojalumą.
Siekiant kurti tokius produktus, kurie atitiktų standartus nėra lengva, tačiau tai ir daro darbą įdomiu. Tiksliau tariant, tai man kelia priklausomybę darbui UX srityje. Pridėdamas galiu paminėti jog vartotojų bei verslo klientų atsiliepimai beveik visada yra teigiami, todėl mes esame įkvėpti nuolat tobulėti bei įgyvendinti inovatyvius sprendimus. Net jei produktas patobulės 1%, tai gali išsirutulioti į dvigubai didesnes konversijas.
Laisvalaikiu užsiimu kelių projektų – blogų, programėlių, susijusių su sportu – vystymu. Šie projektai glaudžiai susiję su mano pomėgiu optimizuoti gyvenimo būdą, turimu sporto trenerio sertifikatu bei aktyviu gyvenimu. Tai padeda atsitraukti nuo dažno spoksojimo į kompiuterio ekraną.
Kokia yra brangiausiai išmokta pamoka?
Nuo ko gi čia pradėjus… Yra keli dalykai kuriuos išmokau per savo karčią patirtį. Turbūt geriausia pamoką – visuomet būk pasiruošęs – atlik namų darbus, net jei niekas to iš tavęs nereikalauja.
Kaip ir kiekvienam jaunam specialistui, pačioje karjeros pradžioje, man trūko nuolankumo, kas trukdydavo geriau įsigilinti į dalykus. Mano perdėtas pasitikėjimas savimi neleido tinkamai suvokti klientų poreikių, todėl galutiniai produktai būdavo prasti, o kopimas karjeros laiptais – lėtas.
Visa tai pasikeitė įsidarbinus biure. Dirbant komandoje, galvoti jog viską išmanai, nėra jokios prasmės. Puikių vadovų bei mentorių dėka metų eigoje supratau ką dariau ne taip. Esmė – buvimas geru klausytoju (mokėti „skaityti tarp eilučių“ pokalbio metu) bei emocinis intelektas.
Pavyzdžiui, Karinio jūrų laivyno Specialių operacijų pajėgų (SEAL) tarnyboje dalyvaujantys asmenys yra labai pažangūs komandiniame darbe ir problemų sprendime. Šį nusiteikimą jie vadina kokoro (red. japoniškai reiškia dvasią, širdį). Tai gali skambėti gana keistai, tačiau tai bene geriausias būdas tapti atidžiam ir rūpestingam kitiems. Šiuos principus bandau taikyti ir kasdieniniame darbe.
Žinoma, kaip ir kiekvienas kitas sugebėjimas silpsta, jei neskiri laiko jam tobulinti, todėl visuomet stengiuosi mokytis ir kaupti patirtį, nes tokiu būdu galiu apjungti skirtingas idėjas ir sukurti kažką išskirtinio.
Ką palinkėtum kolegoms?
Tėra trys dalykai, kurie man padėjo augti ir tobulėti:
- Būk kuklus
- Nenustok skaityti ir būti plačių pažiurų
- Turėk mentorių
Šių trijų dalykų kombinacija padės tau mokytis ir pasiekti užsibrėžtų karjeros tikslų. Nesvarbu ar tu tik pradedantysis ar patyręs specialistas – visuomet tobulėk.