Keletas žodžių apie save?

Laisvai samdomas dizaineris
Portfolio: www.karolismasilionis.com
Instagram: kmasilionis
Dribbble: masilionis
Behance: masilionis

Karolis, laisvai samdomas dizaineris. Turbūt tiktų madingas epitetas „digital nomad“ — taip save vadina tie, kurie gyvena kur tik nori, tik su kuprine, kurioje nešiojamasis kompiuteris, ant pečių ir keletų gerų klientų kontaktuose. Nors man šis titulas nepatinka, aiškumo dėlei — tebūnie.

Kelis metus praleidau keliaudamas ir dirbdamas pietryčių Azijoje, išnaudodamas laisvai samdomo darbo pagrindinį privalumą – laisvę. Man nereikia trūnyti darbdavio ofise ar eiti į nesibaigiančius susitikimus, todėl galiu ramiai sau dirbti kur nors saloje ir apgauti žiemą. Žinoma, toks gyvenimo būdas irgi turi savų iššūkių ir trūkumų. Pirma – reikia stiprios darbo kultūros, nes susikaupti žiūrėjimui į ekraną daug sunkiau, kai gali sėsti ant motorolerio ir važiuoti tyrinėti salą. Antra – sąlygos darbui ne visada geros. Dažnai judėdavau, kas savaitę gyvenau vis kitur, todėl tekdavo prisitaikyti prie naujų namų, iš naujo ieškoti darbingo kampo. Esu dirbęs ir ant lovos ir ant žemės (ypač oro uostuose) ir susirietęs prie improvizuoto staliuko. Be to, ryšys nors jau yra beveik visur, kartais jis tiesiog kankinančiai lėtas, tad kartais tektavo palypėti ant kalniuko ir tik tada spausti „Send“. 

Rutina padeda produktyvumui, o kai jos nėra, turi būt valingas ir kaskart laimėti mini kovą su savim, nes nori eiti nardyti užuot piešęs logotipą. Šiuo metu esu namų bazėje Vilniuje, kur mėgaujuosi geru internetu ir puikiu maistu, bėgte naršau Vingio parką ir kuriu užklasinius projektus tokius kaip „21 days of posters“.

Kaip viskas prasidėjo?

Viskas prasidėjo prieš penkiolika metų, kai Corel Photopaint pasirinkau „stamp tool“ ir nutryniau merginai bikinį stockinėje nuotraukoje. Taip atradau savyje dizainerį. Dar iki to piešiau komiksus, dinozaurus ir Dovydo galvą ant draperijų (red. klostytas audinys, puošiantis interjerą), bet tikrasis lūžis įvyko su layeriais ir „overlay“. Profesionali karjera prasidėjo devyniolikos. Buvau šviežiai įstojęs į unviersitetą ir pačiam netikėtai gavau darbą Gauminoje. Pats geriausias inkubatorius jaunam darbščiam ir ambicingam. Visi svarbiausi mano gyvenimo mentoriai buvo ten — pirmame (ir ko gero paskutiniame) darbe.
Pirmi darbo metai sutapo su auksiniais jaunystės metais, kai iš kažkur turi neadekvačiai daug energijos ir entuziazmo. Vienu metu mokiausi ir dirbau pilną darbo dieną. Keldavausi septintą, o namo grįždavau vienuoliktą valandą. Investavau visą save, ir tai atsipirko — po kelerių metų tapau skyriaus vadovu ir art direktoriumi. Vėliau pajutau, kad natūralus ciklas eina į pabaigą, kad toje vietoje pasiekiau lubas kaip profesionalas ir kaip žmogus. Apsisprendžiau, palikau užsitarnautus skambius titulus ir tapau freelanceriu. Niekad nesigailėjau.

Prie ko šiuo metu dirbi?

Paties inicijuoti projektai yra įdomiausi, ir apie juos pasakoti smagiausia, tačiau jie „nebūtini“, todėl dažnai sunku jiems rasti laiko. Ypač nebūtini yra mano appsai darbiniu pavadinimu „App For That“. Tai yra beprasmių, atbulų, absurdiškų, keisto dizaino ir nepatogių naudoti programėlių konceptai. Pavyzdžiui, bėgimo appsas, kuriame turi bakstelt mygtuką su kiekvienu žingsniu. Veikimo principas panašus į spragtuką, kuriuo stiuardesės skaičiuoja galvas lėktuvuose. Programėlė, žinoma, fiksuoja ir nubėgtą atstumą, įvertindama, kad vienas spustelėjimas yra vienas žingsnis, o vienas žingsnis lygus vienam metrui. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, appso fonas yra windows blue screen spalvos, kurią dar nuo senų laikų labai mėgstu ir draugiškai vadinu business blue.

Ta pati spalva dominuoja ir kitoje, visiškai text-based orų programėlėje, kur net rėmelis ir mygtukas nupiešti iš monospace simbolių. Jei kyla natūralus klausimas „kam to reikia?“, atsakau, kad reikia tik man, kad pailsėčiau nuo utilitarizmo, startuoliško entuziazmo ir trendo „there’s an app for that“.

Kokia yra brangiausiai išmokta pamoka?

Pamokų išmokau daug, dalinuosi trimis:

1. Galima dirbti ir be streso — žinau, kad skamba kaip self-help knygos pavadinimas, bet tai, ko gero, vertingiausias sakinys šiame interviu. Esame įpratę, kad projektai dega, todėl esam labai užsivertę ir užsiėmę, bet jie užsidega, kai tingim ir nemokam planuoti. Man didelis malonumas yra atsikelti anksti, susikaupti, dienos darbus baigti dvyliktą valandą ir likusią dienos dalį skirti sportui, tutorialams, žaidimams, skaitymui, rašymui ir beprasmėms programėlėms kurti. Žodžiu —gyvenimui. Ilgai kamavausi, bet persilaužiau, todėl ir sakau — galima ir nestresuoti.
2. Sėdėjimas žaloja. Aplankiau daugybę kineziterapeutų ieškodamas sidabrinės kulkos, bet kol nepradėjau tinkamai sportuoti, kentėjau nugaros skausmą.
3. Visada turėk kontraktą su parašu, net kai dirbi su draugeliais ir pažįstamais.

Ką palinkėtum kolegoms?

Skaitykit knygas, klausykit podcastų, eikit į parodas ir į keistus renginius, pieškit, rašykit, keliaukit, domėkitės tuo, kas nėra dizainas ir kas nėra internetas. Neužsitupėkit piešdami ikonėlių rinkinius ar tūkstantąją vektorinę lapės galvą dribbblui. Stenkitės būti įdomūs žmonės, tuomet pritrauksit įdomių darbų iš įdomių klientų.