Keletas žodžių apie save?
UAB Diginet LT, naudotojo sąsajų dizaineris
Svetainė: dariuschmieliauskas.lt
LinkedIn: Darius Chmieliauskas
Facebook: Darius Chmieliauskas
Esu savikritiškas ir nepatiklus, visur ir visada ieškau trūkumų, o radęs mąstau kaip juos galima ištaisyti. Ir visai nesvarbu tai mobilioji programėlė, durų rankena ar automobilio prietaisų skydelis. Dėl to darbe net itin mažos užduotys kartais baigiasi dideliais funkcionalumų perdarymais. Kvestionuoju bet kokį pareiškimą kuris prasideda frazėmis „manau, kad…“ ir „man atrodo…“. Tai pasakę žmogus turi gerai apginti savo požiūrį ir atremti daug kontra argumentų. Galbūt todėl lengvai nepasiduodu madoms. Be abejonės taip yra ir todėl, kad daugelis mūsų projektų lankytojų (o būtent jais aš ir rūpinuosi) tikrai nespėja su technologijų raida ir madomis.
Po darbų anksčiau intensyviai fotografavau, ypač mėgau analoginę fotografiją. Pats ryškinausi, pats spaudžiau nuotraukas. Vėliau ėmiausi socialinės tematikos, tad juosta liko nuošalyje. Dirbau prie foto esių, tad kartais vienam projektui skirdavau iki kelių metų. Buvo keletas parodų, keletas nominacijų Lietuvos spaudos fotografijos konkurse. Dabar daug energijos skriiu motociklizmui, tai padeda išvėdinti galvą nuo skaitmeninio triukšmo. Auginu mažąją Liepą, tad kaip profesionalas tobulėjimui negaliu skriti viso laisvalaikio, todėl renkuosi koncentruotus informacijos šaltinius ir seku kelių usability guru blogus (Luke Wrublewski, Nielsen Norman Group, Baymard Institute ir kt.).
Kaip viskas prasidėjo?
Kažkada seniai seniai, dar studijuojant biochemiją domėjausi karine aviacija. Norėjau internetinės svetainės, bet niekas iš pažįstamų nieko nemokėjo ir nežinojo. Išmokau HTML savarankiškai iš kažkokios metodinės knygelės, po mėnesio tas žinias išbandžiau prie kompiuterio. Taip ir prasidėjo. O kai nusibodo kopijuoti svetimus web dizainus ir karpyti HTML, nusprendžiau ieškoti naujos veiklos krypties. Usability tuo metu dar nebuvo populiarus terminas (UI ir dabar daugelio interpretuojamas kaip tik nori), blogai dar tik ėjo į madą, o klientams dažnau reikėdavo vizitinės kortelės, nei sprendimo. Kažkaip intuityviai jutau, kad viskas gali būti kitaip. Labai norėjau ilgai ir laimingai dirbti prie vieno produkto, jį nuolat tobulinti. Dabar būtent tai ir darau. Jau beveik 5 metus dirbu ir tobulinu kelis projektus.
Prie ko šiuo metu dirbi?
Dirbu, gal net labiau mėgaujuosi darbu nerealioje kompanijoje – Diginet. Rimtai, esu per didelis stačiokas, kad meluočiau. Įmonei priklauso skelbimų portalai Aruodas.lt, Autogidas.lt, Skelbiu.lt ir kiti. Šiuo metu dėmesį labiausiai koncentruojame į išmaniuosius, tobuliname jiems skirtas versijas, fukncionalumą. Responsive madai atsispyrėme dėl vienos svarios priežasties – tai kas tinka viskam, netinka niekam. Dėl to turėsime atskiras desktop versijas, o responsive bus tik M versijos.
Veiklos niekada netrūksta, nes be pavestų užduočių nuolat kyla daug idėjų, kurias reikia išanalizuoti, pasverti galimą naudą ir „parduoti“ projektų vadovams.
Paskutiniai pasiekimai: ką tik atnaujinta m.autogidas.lt ir tuo pat metu aktyviai tobulinamos kitos mobiliosios versijos. Kol tobulinu kitus portalus, renku atsiliepimus ir apie naują Autogidą: klausinėju, stebiu ir matuoju, kad netrukus galėtume jį patobulinti dar labiau. Rezultatams tiesiogiai ar netiesiogiai matuoti naudoju Google Analytics ir Yandex Metrica. Metrica itin gerai tinka naudotojų stebėjimui in vivo (kitaip, nei daugelis populiarių produktų, ji yra nemokama). Tai, žinoma, ne visas įrankių arsenalas, neretai pasitelkiu ir popierių su tušinuku ar kitus tradicinius metodus.
Dirbant prie atnaujinimų tenka nuolat susidurti su iššūkiu pirmiausia pačiam sau. Kad darbai netaptų paprastu facelift’u, reikia kaskart atrasti dar niekam nežinomas problemas (ypač kai niekas nesiskundžia) ir jas išspręsti, pasiūlyti kažką naujo, naudingo. Dizaino piešimas tada nusistumia toli į ateitį (jo laukiama labiausiai), aš laiką leidžiu dėliodamas personas, analizuodamas įvairius duomenis, klausydamas suporto pastabų ir patarimų, keverzodamas konceptus ant popieriaus ir kitaip bimbinėdamas. O tada pateikiu labai lakonišką sprendimą, kuris dažnai labiau panašus į 5 min greituką, nei į kelių dienų darbą. Neretai kolegoms net sunku paaiškinti kur nutekėjo tiek laiko. Juk kai sprendimą turi, jis atrodo toks paprastas ir akivaizdus. Taigi didžiausias iššūkis yra kaskart įrodyti kolegoms, kad dizainas yra lengviausia darbo dalis, net jei po visų analitinių darbų korekcijų daroma nedaug (ypač tada!), jie būna argumentuoti ir paremti ne teoriniais išvedžionimais.
Kokia yra brangiausiai išmokta pamoka?
Naudingiausia savybė ir patirtis man yra nuolatinis klausimų kėlimas ir savikritiškumas. Sprendimų ir idėjų kvestionavimas man atrodo natūrali, įgimta savybė, būtina mano darbe.
Dar itin svarbu (o kartais tai nėra lengva) – pasitikėti visais komandos nariais. Nors aš visada norėsiu, kad viskas būtų orientuota naudotojų patogumui, programuotojai visada norės kuo didesnio veikimo greičio, o projekto vadovai labiausiai rūpinsis pelnu, būtent mano darbas yra apjungti visas idėjas ir tikslus į organišką visumą. Praktika rodo, kad geros tokios trijulės muštynės (taip vadinu karštas diskusijas kai kiekviena pusė atstovauja savo interesus) duoda labai gerus rezultatus.
Ką palinkėtum kolegoms?
Nepasiduoti madoms aklai, nes klysta ir didžiausieji rinkos žaidėjai. Būtent dėl tokių madų, kai iOS usability vis prastėja, sulaukiame daug neracionalių ir sunkiai suprantamų (nors akiai mielų) sprendimų. Juk ir „hamburgerio“ ikoną visi sudievinę ir niekas nė nebando suabejoti tokio sprendimo aiškumu. Dar palinkėčiau pradedant bet kokį projektą atsisėsti į savo kliento kėdę :) Banalu? Galbūt, bet daugelis būtent to ir nepadaro.