Keletas žodžių apie save?
Grafikos dizaineris
Linkedin: Edmundas Stundžius
Instagram: edmundas17
Esu Panevėžyje gimęs vilnietis. Šiuo metu – laisvai samdomas grafikos dizaineris. Širdžiai miela dirbti tiek su spauda, tiek su internetine erdve — pastaroji paskutiniu metu dominuoja ir maitina.
Džiugu, kad šiais laikais ši specialybė/amatas leidžia būti nepriklausomam — jau beveik metai kaip su žmona sukam ratą aplink mūsų planetą ir randam laiko tiek darbus nudirbti, tiek naujas kultūras pažinti.
Iš tikrųjų, suderinti keliavimą ir darbus nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti, tiesiog reikia gero laiko planavimo. Pavyzdžiui, man darbingiausias metas — rytas, todėl pagrindiniai dienos darbai nudirbami iki popiet, o likęs laikas skiriamas pažinimui, planavimui, laisvalaikiui. Jei reikia kelių laisvų dienų, tiesiog suderinu tai su darbdaviais iš anksto.
Vienintelis sunkumas – esame labai priklausomi nuo interneto ryšio. Pavyzdžiui, kartais bekeliaujant pasitaiko keblių situacijų kai ryšys labai prastas arba kaip kartą nutiko tik nuplaukus į salą sužinojome kad ten jo išvis nėra. Tokiais atvejais tenka rašyti darbaviams atsiprašymo žinutes, kad darbų reikės palaukti kelias dienas ilgiau. Bet su dauguma užsakovų dirbu jau ne pirmus metus, tad yra nusistovėję tam tikri darbiniai santykiai, atsiradęs pasitikėjimas, visi daugiau mažiau jaučia vienas kito tempą.
Kaip viskas prasidėjo?
Mažvaikis būdamas mėgau piešti: mašinas, motociklus, vežliukus nindzes, labirintus su kliūtimis ir kitus dalykus, vėliau – tagai ir grafičiai. Kai reikėjo kažkur stoti, atsitiktinai įstojau į archyvistiką (red. istorijos mokslo šaka, tirianti archyvų darbo teoriją, metodiką ir organizavimą, archyvų istoriją ir pan.) mat tuomet tvirto apsisprendimo ką noriu studijuoti dar neturėjau.
Po pusmečio studijų supratau, kad ne čia pataikiau ir pabandžiau ten, kur nuėjo draugas — į VDA dizaino studijas. Dar besimokant akademijoje įsidarbinau Gauminoje, kur sutikau gausų būrį talentingų žmonių, iš kurių labai daug išmokau ir tapome gerais draugais. Prieš darbinantis nebuvau daręs nei vienos svetainės dizaino, bet labai norėjau įsidarbinti būtent ten ir kažkaip įtikinau tuometinius meno direktorius, kad greit mokinsiuos. Su kiekvienu projektu darėsi aiškiau kas tas user-friendly dizainas ir aiškėjo skirtumas tarp tik gražaus paveiksliuko ir patogaus naudotojui įrankio.
Po keleto metų supratęs, kad dar noriu gilinti žinias išvažiavau studijuoti į Amsterdamo meno mokyklą. Mokykla nesispecializuoja komerciniame dizaine, labiau buvo mokoma formuoti informaciją socialiniame ir kultūriniame kontekste, todėl naudingų žinių kaip padaryti geresnę svetainę negavau, bet tokio noro ir nebuvo, labiau norėjosi susipažinti su olandų grafinio dizaino principais ir istorija.
Prie ko šiuo metu dirbi?
Šiuo metu dirbu prie vieno iš žinių portalų (deja, konfidenciali informacija) atnaujinimo ir kitų mažesnių projektų.
Trumpai supažindinant su eiga, tai pradžioje iškeliamos problemos, tikslai ir būdai jiems pasiekti, vėliau – analizuojami esamos svetainės naudotojų įpročiai, gilinamasi į pasaulio gerosios praktikos pavyzdžius.
Vienas iš tokių galėtų būti neseniai atsinaujinęs britų The Guardian naujienų portalas. Jų darbo procese įdomu yra tai, kad jie eksperimentuoja ir bando naujas idėjas palaipsniui, į kūrimą įtraukdami savo lojalius skaitytojus ir atsižvelgdami į jų nuomones apie atnaujinimų patogumą. Plačiau – The Guardian Next arba Journalism.co.uk straipsnyje.
Toliau tradiciškai projektuojamas prototipas, ieškoma tinkama grafinė išraiška, daromas testavimas ir paleidimas.
Kokia yra brangiausiai išmokta pamoka?
Žinau, kad ne to čia klausiama, bet atsakingumas ir žmogiškumas, manau, yra labai svarbios savybės tiek dizaineriams, tiek visiems kitiems. Tai padeda atsirasti kokybiškai darbinei aplinkai ir sukurti gerus dalykus. Parodydamas, kad tau rūpi, suteiki pasitikėjimo tavimi. Užsakovai dažniausiai vertina tokius darbuotojus ir, jei neduoda naujų darbų patys, tai dažnai rekomenduoja kitiems.
Ir CMD/CTRL + S žinoma! Juk nefaina kai turi iš naujo daryti, pavyzdžiui, kelių valandų darbą, nes neišsisaugojai ir užlūžo kompas.
Ką palinkėtum kolegoms?
Kolegoms palinkėčiau nesuvienodėti, nuolat domėtis ir pabandyti kartais ieškoti įkvėpimo ne „Dribbble“ ar „Behance“, o pavyzdžiui, praeito amžiaus spaudoje ar filmuose. Kaip sako mados eina ratu, pranyksta ir paskui modifikavusios vėl grįžta. Juk įdomu būtų pačiam įvesti kokią madą, nei sekti esančią ar pabandyti nuspėti koks bus kitas „trendas“. Tikiu, kad stipresnės idėjos ir įdomesni sprendimai ateina „nuėjus giliau į mišką“.