Keletas žodžių apie save?
Laisvai samdoma / Idea Code, naudotojo sąsajų dizainerė, iliustratorė
Linkedin: jonemazulyte
Behance: maze
Esu laisvai samdoma dizainerė, nors didžiąją dalį projektų vykdome kartu su Idea Code komanda – su šia smagia kompanija bendradarbiauju jau trejus metus, per šį laikotarpį daugiausiai ir „išsimokinau“ dirbti su UI ir UX. Pagal išsilavinimą ir prigimtį vadinu save iliustratore, šią specialybę ir baigiau VDA, nors studijuodama išbandžiau ir grafinį dizainą.
Visgi iliustracija dažniausiai lieka kaip papildoma veikla, o visas savo jėgas įdedu UI, web dizaino projektams.
Dažniausiai mane galima sutikti kur nors beklaidžiojančią – kai tik turiu laisvo laiko, stengiuosi pabėgti kur nors į gamtą – ten visada randi kaip „išvalyti“ mintis. Na, o jei kalbant apie kitų autorių kūrinius, kuriais žaviuosi, tai pirma mintis – mokslinė fantastika (Bradbury, Asimov, Clarke ir kiti…), žinoma, dailininkai – Eshcer, Bosch, de Toulouse-Lautrec…
Kaip viskas prasidėjo?
Žinoma, prasidėjo viskas nuo labai ankstyvos vaikystės. Vos pramokau laikyti pieštuką, šis užsiėmimas virto mano pagrindine veikla ir didžiausiu užsidegimu. Nuo tada nedaug kas ir pasikeitė, tik dabar vietoj pieštuko dažniausiai tenka laikyti pelę arba, geresniu atveju, wacom parkerį.
Kadangi abu mano tėveliai dirbo su muzika, mokiausi ir groti, dainuoti, lankiau aktorinius užsiėmimus, tačiau visgi tvirtai apsisprendusi išėjau mokytis į čiurlionkę (red. Nacionalinė M.K. Čiurlionio menų mokykla), paskui į VDA, ir manau, kad tai nebuvo klaidingas pasirinkimas.
Prie ko šiuo metu dirbi?
Šiuo metu kartu su Idea Code kuriame receptų programėlę iPad, valdomą rankos judesiais neliečiant ekrano. Pagrindinė ir sunkiausia užduotis – sukurti aplinką, naudotojui suprantamą ir patogią ne tik naudojant aplikaciją įprastu būdu, bet, svarbiausia, rankos judesiais – kad viskas būtų aiškiai matoma (skirtingi atstumai naudojantis liečiant vs naudojant Touchless mode…), ir aplikacijos elgesys būtų lengvai „įkertamas“ bei kuo intuityvesnis – niekam neaktualu mokytis naudoti programėlę.
Bendradarbiauju su Idea Code, Graphic Box, MobOn, Bushido Communication komandomis.
Keletas neseniai darytų projektų: Idea Code atnaujintas puslapis (norisi paminėti, nes tai vienas iš retesnių atvejų, kai galima buvo duoti sau šiek tiek daugiau laisvės); MobOn kompanijai taip pat darėme puslapio atnaujinimus ir keitėme branding’ą – logotipą, vizitines, prezentacijų vizualizacijas (darbas sunkesnis tuo, kad buvo jau duoti tam tikri elementai ir idėjos, kurių reikėjo laikytis). Vienas iš smulkesnių, bet projektų – Switch baro logotipo kūrimas.
Taip pat, organizuojame „UX Mondays“ susitikimus kiekvieną pirmadienį bare Switch. Labai tikiuosi, kad pavyks pritraukti žmonių, su kuriais galima aktyviai ir įdomiai padiskutuoti, aptarti UI/UX pasaulio naujienas ir tiesiog praplėsti akiratį.
„UX Mondays“ renginius laikinai sustabdėme, šiuo metu ieškome naujos patogesnės ir geresnės vietos susitikimams. Bendrai, planuojame peržiūrėti kuo daugiau filmų apie dizainą (nebūtinai konkrečiai UX tematika, pavyzdžiui, tokius filmus kaip „Objectified“, „Helvetica“, ir t.t..), taip pat toliau žiūrėti įvairius konferencijų įrašus apie UX ir web/mobile dizainą, kaip, pavyzdžiui „Lean UX“, „UX Immersion Mobile“, ir pan., paskui pratęsdami diskusijas prie kavos ar arbatos puodelio :)
O, jei lieka laiko, visada mielai piešiu!
Kokia yra brangiausiai išmokta pamoka?
Visos jos brangios… Tiksliau – svarbios. Sunku būtų išskirti kažkokią vieną.
Galbūt išskirčiau dvi, šiek tiek prieštaraujančias viena kitai:
- Nenuvertink savęs, savo pastangų, laiko ir darbo. Visada buvau labai savikritiška, ir čia tikriausiai didžiausia mano bėda. Prireikė gan nemažai laiko išmokti būti savimi užtikrintai. Na, sąlyginai užtikrintai.
- Niekada neatsipalaiduok! Viena blogiausių situacijų – manyti, kad tu padarei viską, ką galėjai, gali daugiau savęs nespausti ir nesiekti tolesnio tikslo. Taip atsitiko įstojus į VDA – matyt, pasiekiau kažkokį krizės laikotarpį, kai nebemačiau tikslo iš proto eiti kiekvieną naktį, bandant pasiekti kažko naujo ir geresnio. Aišku, viskam yra ribos, negerai visuomet verstis per galvą ir gadinti sau nervus, bet nereikėtų pernelyg ilgai užsibūti tokiame „sąstingyje“ – reikia augti ir keistis.
Ką palinkėtum kolegoms?
Linkėsiu ne tik kolegoms, bet ir sau pačiai, nes manau, kad man to reikia… Nebijokite būti kitokie, ieškoti įvairių saviraiškos priemonių, o taip pat ir kalbėti apie savo idėjas. Nežinau, kaip Jūs, gerbiami kolegos, bet aš esu žmogus, kuriam nelengva pradėti bendrauti naujoje kompanijoje :)