Keletas žodžių apie save?

„Nortal UAB“, naudotojų patyrimo architektas
Linkedin: http://lt.linkedin.com/in/gubaidulin/
Twitter: @gubaidulin
E. pašto adresas: i@igor.lt
Tinklaraštis: igor.lt/blog

Dažniausiai, kai kas nors paprašo prisistatyti, aš pradedu nuo to, kad esu „naudotojų advokatas“, t.y. žmogus, kuris gina ir atstovauja naudotojų interesus. Skamba šiek tiek pompastiškai, bet šis pavadinimas pilnai atitinka mano darbo subtilybes. Kaip žinia, naudotojo patyrimo projektavimas apima visas projekto fazes: nuo vizijos, analizės, projektavimo iki dizaino kūrimo, programavimo bei testavimo, o kur dar paleidimas ir palaikymas. Dėl šios priežasties, kaip žmogus, atsakingas už naudotojų patyrimą, aš nuolatos „vaidenuosi“ visiems kas yra įtraukas į projektą ir primenu, kad negalima pamiršti apie žmones, kurie galiausiai naudosis paslauga.

Be naudotojų patyrimo projektavimo domiuosi žaidimizacija (angl. gamification), „išmaniųjų miestų“ filosofija ir miesto navigacijos projektavimu, dizainu bendrąją prasmę, lietuvių kalba, ir dar šimtu dalykų.

Kaip viskas prasidėjo?

Prasidėjo viskas, sakyčiau, dėl nesusipratimo. Tai buvo 2002 metų pabaiga. Vieną dieną vakare grįžęs namo, sužinojau, kad gavau „darbą“ — turiu sukurti interneto svetainę tėvų draugams. Visi mano bandymai pasakyti, kad aš nemoku, liko nesuprasti, nes aš juk „5 metus lankau informatikos būrelį, todėl turiu mokėti“. Kas man beliko? Atidariau „Adobe Photoshop“, kurį anksčiau buvau naudojęs nuotraukų retušavimui, ir per keletą valandų sukūriau „kažką“, nes dizainu mano kūrybos vaisiaus nebuvo galima pavadinti. O kadangi HTML nemokėjau, tai toje pačioje „Adobe Photoshop“ programoje aš tą dizainą sukarpiau ir išsaugojau kaip HTML. Taip aš uždirbau pirmus savo pinigus iš internetinių svetainių kūrimo. Ir kas įdomiausia, man šis darbas patiko. Ypač dizaino dalis. Pradėjau domėtis ir jau kitais metais, pabaigęs mokyklą, pradėjau dirbti laisvai samdomu dizaineriu, bet vis dėlto tai buvo tik hobis, už kurį moka pinigus. Tikruoju darbu tai patapo tik už 4 metų, kai persikrausčiau į Vilnių ir įsidarbinau reklamos agentūroje internetinių svetainių dizaineriu, bet tai netrūko ilgai. Po kiek laiko supratau, kad dizainas vien dėl grožio ar pardavimų didinimo, yra ne man, nes noriu spręsti tikras žmonių problemas. Iš tikrųjų, ši mintis man kirbėjo daug anksčiau, bet būtent darbas reklamos agentūroje pastūmėjo mane link tinkamumo (angl. usability), o vėliau naudotojų patyrimo dizaino. Pradėjau ieškotis galimybių, o kas ieško tas randa — įsidarbinau „Idea Code“ (Modesta savo interviu jau minėjo šią įmonę). Ir nuo tada vienaip ar kitaip esu susijęs su naudotojų patyrimo dizainu: padirbėjau su beveik visomis didžiausiomis Lietuvos įmonėmis ir įstaigomis, išsilaikiau tinkamumo ir naudotojų patyrimo analitiko sertifikatus, konsultuoju naudotojų patyrimo klausimais, bandau įvairiais būdais inicijuoti naudotojų patyrimo dizainerių bendruomenės kūrimąsi, ir t.t.

Prie ko šiuo metu dirbi?

Iš esmės, dažniausiai dirbu dviems kryptimis — naudotojų patyrimo „evangelizmas“ įmonės viduje ir klientų edukacija, bei tiesioginis darbas prie projektų.

Šiam momentui įdomiausias iš projektų yra „Centrinė elektroninės sveikatos informacinę sistema“. Jei paprastai, tai sistema, kurioje bus visa jūsų sveikatos istorija iš visų sveikatos įstaigų vienoje vietoje. Tikėtina, kad tai bus plačiausiai naudojama valstybinė informacinė sistema: nuo 2015 m. ją galės naudotis visi Lietuvos gyventojai, o tai didelis iššūkis iš naudotojų patyrimo perspektyvos.  Ir, be abejo, reikėtų pasidžiaugti, kad naudotojų patyrimo svarbos supratimas ateina ir į viešąjį sektorių.

Kokia yra brangiausiai išmokta pamoka?

Aišku, galėčiau parašyti, kad brangiausiai išmokta pamoka buvo „visas prielaidas reikia tikrinti su naudotojas“, „kuo greičiau pagaminkite prototipą“, ar „jūs nesate jūsų naudotojas“, ir tai nebūtų melas, tačiau norėčiau pasidalinti šiek tiek kitokia pamoka, apie kurią dažnai nesusimąstome.

Pastaraisiais metais „naudotojų patyrimas“ (dvi stebuklingos raidės „UX“) tapo sąvotišku burtažodžiu nuo visų įmanomų problemų, o ištobulėjusios technologijos leidžia padaryti anksčiau neįmanomus dalykus. Dėl šios priežasties dažnai kyla pagundą pasiduoti madoms ir „užsižaisti“ su naujais naudotojų patyrimo įrankiais ar technologijomis (pvz., padaryti gražesnę animaciją, naudoti vektorinę grafiką, pritaikyti vaizdus Retina monitoriams ir panašiai), tačiau už visos šios magijos yra galiausiai pametamas atskaitos taškas — žmogus.

Ir tai yra mano brangiausiai išmokta pamoka — negalima pamesti fokuso į žmogų. Pirmiausiai, mes turime prisiminti, kad mes sprendžiame žmogaus problemas, todėl kiekvieną kartą prieš atlikdami kažkokį veiksmą, paklauskite patys savęs: „Ar šis veiksmas padės spręsti žmogaus problemą?“.

Ką palinkėtum kolegoms?

Būkite aktyvus, smalsus ir visuomeniški, nes tik žmogus, kuris ieško atsakymų, dalyvauja gyvenime ir bendrauja su kitais, gali būti geru dizaineriu. Ir pabaigai norėčiau palinkėti prasmingų interakcijų ir patogių sąsajų. Nelaukite ateities, kurkite ją čia ir dabar.