Keletas žodžių apie save?

Monotwo, kūrybos vadovas
LinkedIn: lt.linkedin.com/pub/audrius-linkus/61/824/24/
Twitter: @odrews
Svetainė: www.monotwo.com
E. pašto adresas: audrius@monotwo.com
Behance: https://www.behance.net/odrews (seni darbai)

Norėčiau sakyti, kad aš paprastas, bet turbūt esu labiau keistas, nei paprastas, bet tai netrukdo gyventi, kurti ir džiaugtis, o kartais net ir į mano gyvenimą pritraukia labai įdomių žmonių ir/ar patirčių. Juk žmonės ir patirtys yra pats didžiausias įkvėpimas. Žiauriai myliu gyvūnus, keliones, savo šeimą ir gerą dizainą. Labai labai nemyliu blogo dizaino ir demonstruoju tai atvirai, todėl manęs nemėgsta nemažai žmonių, tuo tarpu ir kelios Lietuvos garsenybės, bet čia labiau mano charakterio bruožas. Aš kritiškas, bet labiau savikritiškas, todėl savęs tobulinimas man visuomet yra prioritetas numero-uno. Esu super ramaus būdo. Turiu labai didelių svajonių, tikslų ir idėjų ir visada išgyvenu, kad dienoje yra tik 24 valandos. Labai stipriai kreipiu dėmesį į detales, esu linkęs dirbti „pixel perfect“, net tada kai darbas yra tik „proof of concept“ lygyje, todėl mažiausi netikslumai mane gali išvesti iš proto.

Prisimenu kažkada einant prekybos centru pastebėjau vieną detalę tuometiniame Ūkio banko lizingo logotipe, kuri buvo akivaizdi klaida vektoriuje.

Antrą, trečiąkart pamatęs, galvojau išprotėsiu, todėl parašiau jiems laišką apie tai. Logotipo to, berods, nebenaudoja.

Prieš porą mėnesių spausdinomės Monotwo vizitines korteles. Visų kolegų kortelės buvo tobulai atspausdintos, o visos mano kortelės buvo brokuotos, nes vienas kortelės dizaino elementas buvo akivaizdžiai pastumtas (2/10 milimetro), nors mano siųstas vektorius buvo sulygiuotas iki nano milimetro. Ačiū dievui, beveik niekas, apart manęs, to broko nepastebi, kol pats neparodau, bet ir pats stengiuosi nežiūrėti, kad nesusinervinčiau.

Kaip viskas prasidėjo?

Būdamas labai mažas (pirmas mano gyvenimo dešimtmetis) dažnai sirgdavau, todėl turėjau labai daug laiko gulėdamas lovoje ir sveikdamas. Tėvai man davė storą sąsiuvinį, pieštukų su flomasteriais ir pradėjau paišyti. Kadangi tuo metu buvo labai populiarus animacinis filmukas „Speed racer“ su „Penkiuke“ (lenktyninis automobilis), buvau milžiniškas jos fanas, todėl pirmi piešiniai į tą sąsiuvinį buvo „Penkiukės“ alternatyvūs dizainai. Ir, kuo dabar labai stebiuosi, paišydavau 3D vaizdą. Turbūt padarė įtaką tai, kad mano mama dirbo su architektūriniais ir inžineriniais brėžiniais. Ir šiaip augau šeimoje, kurioje buvo įprastos įvairios kūrybinės raiškos formos.

Vėliau mano sesė man iš Danijos atvežė raudoną dėžę pilną LEGO detalių, nuo kurio neatsiplėšiau turbūt daugiau nei du metus. Statydavau įvairius funkcionalius statinius ar aparatus, panaudodamas dar ir elektrinius varikliukus įvairioms detalėms sukti, judinti. O kadangi turėjau labai ribotą kiekį lego detalių, pastačius naują kūrinį, pasidžiaugdavau juo tik dieną – porą, tuomet nugriaudavau ir kurdavau kažką naujo arba perdarydavau seną efektyviau, kad „statinio esmė“ ir funkcionalumas liktų, o aš turėčiau daugiau nepanaudotų LEGO detalių.

Tada gavau pirmąjį kompiuterį, kuriuo, žinoma, turbūt pražaidžiau pirmus metus. Mano tuometinis klasiokas pasiūlė eiti į kažkokius programavimo „Visual Basic“ kursus, kuriuos palankiau porą savaičių ir nustojau, supratęs, jog visko galiu išmokti pats. Man milžinišką įspūdį paliko tai, kad poros žodžių ar sakinių pagalba tu gali ekrane sukurti kažkokį vaizdą. Tada dar būdamas šeštoje ar septintoje klasėje atradau HTML. Tuo metu visi dar darydavo dizainus naudodami lenteles ir viskas buvo super statiška, o aš, atradęs fotošopą, pradėjau eksperimentuoti su „hover“ būsenom ir animuotais mygtukais, kas buvo wow!

Vėliau sekė laikotarpis kai mane susirado žmogus, su kuriuo sutarėme, jog darysiu jam web puslapius. Gavau du A4 formato lapus pilnus internetinių adresų ir turėjau beveik kas dvi savaites sukurti naują puslapį. Už tai gaudavau juokingus pinigus ir ilgainiui tai atsibodo, bet buvo puiki patirtis, kurios pagalba nemažai patobulėjau. Tada, nustojęs vergauti, vis dar mokydamasis mokykloje (berods 8 klasėje) pradėjau rimčiau domėtis dizainu, skaičiau daug literatūros apie spalvų, formų psichologiją (čia prasidėjo mano susidomėjimas naudotojų patyrimo dizainu), dizaino, interneto technologijų tematika, pradėjau daug eksperimentuoti su įvairiais nestandartiniais dizaino sprendimais įvairioms problemoms spręsti. Tada susiradau pora darbelių, kur galėjau pritaikti naujai išmoktus dalykus, o vėliau į mane pradėjo kreiptis žmonės vedami rekomendacijų iš mano buvusių klientų. Padirbau keliose agentūrose, didelėse kompanijose, įkūriau savo įmonę dalyvavau dideliuose tarptautiniuose projektuose, dirbau ir su televizija ir su bankais, su retail’u, net su stiklo papuošalais, interjeru, web, mobile, teko net kurti inovatyvią bankomatų naudotojo sąsają.

Prie ko šiuo metu dirbi?

Šiuo metu dirbu vienoje didžiausių IT kompanijų Lietuvoje, vadovauju dizaino darbams, kurie susiję su naudotojo sąsaja (kažkoks kalambūras gavosi) ir su visu kitu, neskaitant print. Taip pat nemažai laiko konsultuoju įvairiais dizaino klausimais ir vykdau neformalius mokymus web, mobile, UI/UX dizaino tematika. Dirbu prie didelių, tiek bankiniam, tiek privačiam sektoriui skirtų projektų, apie kuriuos daug šnekėti negaliu. Galiu tik duoti užuominą, kad vienas jų per ateinančius kelis mėnesius turėtų pasirodyti viešumoje.

Taip pat kompanijoje Monotwo vykdau ir prižiūriu visus su dizainu susijusius darbus. Čia mes ne tik kuriam naudotojų patyrimą, puslapius, bet dirbam ir su televizija, kuriam dizainą ir grafinį stilių įvairioms laidoms. Kadangi mūsų įmonėje yra sutarta, kad 50% laiko bus skiriama klientams ir 50% in-house projektams, turim šiuo metu du labai įdomius projektus, kurie, atėjus tinkamam laikui, bus pristatyti pasauliui.

Kokia yra brangiausiai išmokta pamoka?

Nemanau, kad galėčiau išskirti kažkokią vieną pamoką, nes visos pamokos yra brangios ir naudingos. Nesakau, kad nedarau klaidų, iš kurių reikėtų pasimokyti, bet dažniausiai stengiuosi mokytis iš kitų klaidų. Turbūt galėčiau labai apibendrintai pasakyti: kontekstui reikia skirti tiek pat dėmesio ir resursų kiek ir detalėms. Ir detalėms reikia skirti tiek pat dėmesio ir resursų kiek ir kontekstui. Rašau dukart, kad įsimintų, nes labai dažnai pastebiu jaunus ir patyrusius dizainerius, darant tokias klaidas, kai pernelyg daug dėmesio skiriama detalėms, tačiau ne kontekstui ir vice versa.

Ką palinkėtum kolegoms?

Na, skambės labai banaliai, bet būkite draugiški vieni kitiems, mylėkite tiek save, tiek kitus, būkite dėkingi savo tėvams, nes visi širdyje žinome, jog jie buvo jūsų kūrybos ir gyvenimo pirmasis įkvėpimas. Niekada nepasitikėkite savimi tiek, kad galėtumėte pasakyti, jog žinote ir mokate viską arba „kiek reikia“, ir tuo pačiu žinokite savo vertę ir nuolat ją kelkite. Svarbiausia kuo anksčiau suprasti, kad už Tave visada yra ir bus geresnių ir kad per visą gyvenimą visko neišmoksi. Bet, po velniais, Tu privalai mokytis, skaityti, eksperimentuoti ir dalintis. Ir, svarbiausia, klyskit, klyskit, klyskit! Nes taip geriausiai išmoksit.

Ai, ir nepamirškit sportuoti arba šiaip daryti mankštą. Sportuojant sugalvosit krūvą genialių minčių – išbandyta!