Keletas žodžių apie save?

Naudotojo patyrimo ir naudotojo aplinkos dizaineris
Behance : domasrimsa
Facebook : domas.rimsa
LinkedIn : domasrimsa
Twitter : @user_is_here

UX/UI dizaineris. Viena koja – kūrybinėse skaitmeninės reklamos kančiose, kita – naudingų ir naudojamų platformų projektavime. Kažkuriuo momentu atėjo suvokimas, jog, kurdamas tai kas darys įtaką kito žmogaus gyvenime, dizaineris privalo jausti asmeninę atsakomybę kiekviename dizaino proceso žingsnyje. Supratau, jog, būtent, asmeninis dizainerio ir dizaino santykis yra pagrindis katalizatorius ir didžiausia kliūtis tuo pat metu. Šios vidinės kovos įkvėptas rizikuoju nuskambėti pigiai, bet prisipažinsiu – tikiu žmogumi ir jo idėjomis, manau, kad vartotojas turi tapti naudotoju, svajoju apie dizainą, kuris gelbėja pasaulį.

Kaip viskas prasidėjo?

Jau pirmą kartą prisėdus prie kompiuterio sugebėjau kažką sugadinti. Vietoj to, kad žaisčiau neįdomų žaidimą nuklydau į sistemos nustatymus ir kažką ten „priprogramavau“. Metams bėgant, tokių mano teroro aktų buvo ne vienas. Buvau sužavėtas to, ką vėliau supratau esant naudotojo aplinka bei naudotojo-kompiuterio interakcija. Tiesa, pirmieji mano žingsniai tinklapių kūrime buvo labai mažame, Siemens C55, ekrane spręndžiant WAP galvosūkius. Kai mobilus internetas pasirodė esąs nerimtas ir nevertas dėmesio (ot laikai buvo), mano dėmesys nukrypo į, tuomet, inovaciją – Adobe Dreamviewer vizualinį kodo editorių. It vakar pamenu savo atvėpusią iš nuostabos burną kai po keletos valandų, praleistų prie šio produkto, pasaulį išvydo betikslis, bet mirksintis ir interaktyvus kodo ir paveikslėlių kratinys. Tuomet pajutau nuoširdų norą gilintis į kompiuterio ir žmogaus sąveiką. Labai džiaugiuosi jausdamas tą norą ligi šiol.

Prie ko šiuo metu dirbi?

Pastaruosius metus mano laikas dalinasi tarp kūrybinės reklamos agentūros “Not Perfect Y&R” darbų, vienos didžiausių e. parduotuvių Lietuvoje perkūrimo bei įdomaus ir naudingo startuolio. Reklamos agentūroje stengiuosi suprasti kūrybini reklamos procesą ir į jį įpinti dizaino fokusuoto į naudotoją (angl. user-centered design) metodiką. Nesvarbu kiek keikiama ir kai kurių nemėgstama reklamos industrija, turiu pripažinti – ir šioje vietoje yra daugybė erdvės kurti vertę naudotojui. Reklama – tai platforma, kurioje komunikacija vyksta emociniame lygmenyje, o emociją, turint kaip pagrindinį įrankį, įmanoma sukurti tiek pat gero kiek ir blogo.

Startuolis kuriam taip pat skiriu dalį savo laiko – ko gero įdomiausias, daugiausia iššūkių ir tuo pat metu džiaugsmo suteikiantis projektas, prie kurio kada nors esu dirbęs. Tai platforma jungianti širdies ydų turinčius žmones, jų gydytojus bei gydimo įstaigas, ir laboratorinius širdies ydų tyrimų centrus. Platformos tikslas – šimtus kartų pagreitinti mokslinį ir medicininį progresą, nuolat renkant ir apdorojant tūkstančių žmonių su širdies ydomis sugeneruotą informaciją apie jų širdies būklę tam tikrais, specifiniais momentais. Platforma taip pat veikia ir kaip asmeninis įrankis kiekvienam turinčiam širdies yda. Naudotojai gali sekti savo širdies darbą, reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje gauti pranešimus apie galintį kiltį pavojų sveikatai, tiesiogiai bendrauti su savo gydytoju ir apskritai, jaustis truputį saugesniais. Darbas prie šios platformos įpareigoja jaustis atsakingu prieš žmones, kurie artimiausiu metu šį įrankį naudos. O bedirbant kylantys iššūkiai tampa simboliais, paremenčiais mano idėjinį „dizainas gali išgelbėti pasaulį“ stuburą.

Kokia yra brangiausiai išmokta pamoka?

Behance Award

Nepasiduoti formos pagundai ir visada sekti funkciją. Kažkuriuo momentu savo dizainerio kely sustojau, atsigręžiau į tai kas padaryta ir suvokiau, kad didžioji dalis darbų sukurta man pačiam, o ne naudotojui. Socialinės egoistinės motyvacijos, Dribbble sindromas*, vizualinės estetikos kultas, paralaksas ir didelės fotografijos – visa tai dažną jauną dizainerį užklumpa ir įtraukia į liūną, kuriame veši forma, bet nelieka vietos funkcijai, nelieka konteksto ir nelieka pasvertų sprendimų. Tikiu, ne vienas iš mūsų yra patyręs momentų kai net pirštus niežti kaip norisi iškreipti funkciją tam, kad ji atitiktų įsivaizduotą formą. O tai yra melavimas sau, ir tai yra blogiausia kas gali nutikti dizaineriui.

* Dribbble sindromas – naujadaras, apibūdinantis ligą, kuria susirgę dizaineriai pasižymį sekančiais simptomais:

• Konteksto trūkumas ir net sąmoningas jo neieškojimas.
• Kliedesiai apie išgalvotus prekinius ženklus.
• Manija tobulai formai ir apatija prasmingai funkcijai.

Ką palinkėtum kolegoms?

Nepamiršti asmeninės atsakomybės jausmo. Turim galią kurti patirtis žmonėms, o su šia galia nešamės ir didelę atsakomybę. Kiekvienas mūsų sprendimas mažiau ar daugiau daro įtaką žmonėms, kuriems kuriame, todėl linkiu mažiau spėjimų ir daugiau sprendimų.